užuvalgis

užùvalgis sm. (1) Krns; RtŽ, ažùvalgis (r.) (1) Ut, Ds žr. užuovalgis: Šeiminykas jokių užùvalgių nedarydavo Srj. Kad par stalą nevalgo, tai ažùvalgiuos soti Užp. Gera nevalgyt po ažùvalgių Dgč. Nebekas, kai jau ažùvalgius daro šeimynoj Sdk. Bepigu tau nevalgyt, kai tu ažùvalgių gavai Ant.